„Esu filosofė, bet dirbu ligoninėje. Humanistinis požiūris slaugos praktikoje artimuosius ir gydytojus moko elgesio su pacientu, padeda medikams susidoroti su milžinišku psichologiniu krūviu. Sveikatos priežiūros sričiai E. Levino filosofija teikia neišsemiamų pažinimo klodų“.
Tai – Tulūzos universiteto profesorės Floros Bastiani įžvalgos, kuriomis mokslininkė pasidalijo praėjusią savaitę Kaune vykusios tarptautinės konferencijos „Jaunasis Levinas“ metu.
Diskusijos apie lietuvių kilmės prancūzų-žydų filosofo Emanuelio Levino (1906–1995) asmenybę, filosofiją, puoselėtas vertybes Kaune tiesiogiai ir virtualiai subūrė gausų ratą intelektualų, žymių tyrėjų iš Prancūzijos, Lietuvos, Belgijos, Lenkijos, Ukrainos, Kanados, JAV, Japonijos ir Izraelio. Specialiai iš Paryžiaus į renginį atvyko E. Levino dukra Simone Hansel.
Intelektualiniai ryšiai tarp Lietuvos ir Prancūzijos
Prancūzų filosofą Jean-Michel Salanskį su Lietuva ir Kaunu sieja tragiška giminės istorija. Jo tėvų šeima 1918 m. emigravo iš Kybartų, o visa likusi giminė Lietuvoje buvo išžudyta per Antrąjį pasaulinį karą. Nepaisant visko, jį džiugina stiprėjantys intelektualiniai ryšiai tarp Prancūzijos ir Lietuvos. Viena didžiųjų sąsajų tarp šalių yra tapęs ir pats E. Levinas, kuris, deja, taip pat patyrė pasaulinių karų baisumą ir artimųjų netektis.
E.Levino žentas ir jo filosofijos tyrinėtojas, matematikos ir informatikos profesorius Georges Hansel, Kauną pavadinęs „pagerintu Paryžiumi“, į konferenciją sakė atvykęs vedinas noro tęsti E. Levino veiklą. G. Hansel pamena, kad bendraudamas su kitais E. Levinas buvo be galo kantrus, jam būdavo galima užduoti bet kokį klausimą.
Požiūris į žmogų, pacientą keičiasi
Humanistinės E. Levino idėjos itin aktualios sveikatos priežiūros kontekste. E. Levino etika kalba apie atsakomybę, asmens pažeidžiamumą, atsigręžimą į konkrečius žmogaus poreikius, apie rūpestį, kuris sumažintų skausmą, kančią ir nepaliktų žmogaus vieno mirties akivaizdoje. Filosofo idėjų įkvėpta rūpesčio etikos perspektyva renginyje dalyvavusius sveikatos specialistus skatino naujai apsvarstyti savo profesijos misiją, vertybes, santykį su pacientu.
Prof. F. Bastiani savo šalies ligoninėse stebi didelius požiūrio į žmogų, į pacientą pokyčius, kurie per pastaruosius dešimtmečius. Štai anksčiau Prancūzijoje sergančiais kūdikiais ligoninėje rūpindavosi tik personalas, tėvai savo mažylį galėdavo tik aplankyti. Dabar tokių nuostatų nebeliko.
Keičiasi padėtis ir su žmonių karšinimu senatvėje. Prieš 30 metų senas žmogus prieš mirtį neretai likdavo vienas. Dabar mirštančiuosius gelbsti specialios tarnybos – būna šalia, pasirūpina fiziniais ir dvasiniais poreikiais, malšina skausmą, palengvina jų išėjimą.
„Gerai slaugai vien techninių profesinių įgūdžių nepakanka“, – pabrėžė prof. L. Bastiani, pasidalijusi gerosios praktikos pavyzdžiais. Simuliaciniuose mokomuosiuose centruose medikai praktikuojasi, kaip pacientui pranešti žinią apie jam diagnozuotą mirtiną ligą, kaip pateikti kitas blogas naujienas, diskutuoja, mokosi, kur yra ribos bendraujant su paciento šeima, kaip visa tai išgyventi pačiam medikui. Dėl audinių ir organų donorystės pačiu sunkiausiu ir jautriausiu metu su artimaisiais kalbasi specialiai parengti koordinatoriai.
Kad E. Levinas grįžtų į lietuviškojo regėjimo lauką
Prof. F. Bastiani nuomone, Lietuva, humanistines E. Levino idėjas nagrinėdama konferencijose, bandydama taikyti ligoninėse, bendravimui su pacientais, įtraukdama jas ir į medikų rengimą, žengia koja kojon su pasauliu.
Solidų renginių ciklą organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Emanuelio Levino centras kartu su LSMU Bioetikos katedra ir partneriais iš SIREL (Prancūzija). Siekta skleisti žinią apie iki šiol Lietuvoje nepakankamai pažintą vieną žymiausių XX a. filosofų, sugrąžinti jį į lietuviškojo regėjimo lauką.
Rasa Masiokaitė
Komunikacijos tarnybos Vidinės ir išorinės komunikacijos skyriaus
išorinės komunikacijos specialistė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
