Dar visai neseniai stebėjomės vaikų atėmimo iš šeimų istorijomis, kurios vyko Norvegijoje, tačiau dabar panašių situacijų jau turime ir Lietuvoje. Į Šiaulių miesto savivaldybę kreipėsi šiaulietė prašydama pagalbos. Moteris įsitikinusi, kad vaikus turinti apsaugoti sistema jiems kenkia. Šiaulių mero Artūro Visocko sukviestame pasitarime išaiškėjo, kad institucijų veikloje iš tiesų trūksta elementaraus žmogiškumo, ir ši istorija turėtų būti pamoka vaiko teisių gynėjams, teisėsaugos ir teismų pareigūnams.
Beveik dvejus metus nuo savo vaikų atskirta šiaulietė, nebematydama vilties rasti žmogiškumo neva vaiko teises saugančioje sistemoje, kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę. Moters istorija išties skaudi. 2018 m. balandžio mėnesį jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą vienam iš savo sūnų. Nors į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus akiratį šeima nebuvo iki tol patekusi, paskirta gana griežta kardomoji priemonė – įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su abiem vaikais. Atskiriant vaikus nuo mamos, vienam iš jų buvo 10, kitam 5 metukai. Ši kardomoji priemonė nebuvo panaikinta net ir tada, kai po itin ilgai vykusio ikiteisminio tyrimo visi surinkti reikalingi įrodymai pagaliau buvo perduoti teismui.
Aiškindamasis situaciją, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas suorganizavo susitikimą, kuriame dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų direktorius Rimantas Žąsinas, Savivaldybės tarybos narė Irina Barabanova, kuri šiuo metu padeda minėtai mamai, mero pavaduotojas Egidijus Elijošius ir mero patarėja Virginija Mickavičienė. Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris susitikime dalyvauti negalėjo, taip pat nedelegavo ir atstovo, galinčio paaiškinti situaciją.
Posėdžio dalyvius bene labiausiai stebimo faktas, kad abu vaikai paimti iš šeimos beveik dvejus metus, nors ir nebuvo nustatyta aukštos rizikos veiksnių, kurių pagrindu reikėtų atimti vaikus.
„Vaiko teisių apsaugos sistema išsigimė ir pradėjo veikti prieš vaiko interesus. Sistema nubaudė ne tik mamą, bet ir vaikus, – teigė meras, – mamos ir vaikų ryšio neužtikrinimo pasekmės vaikams gali būti žymiai skaudesnės, nei galimai padaryta nusikalstama veika. Suardytas vaikų prieraišumas ir pažeista vaikų teisė į šeimos identitetą.“
Per šį konkretų pavyzdį ėmė aiškėti vaiko teisių apsaugos sistemos trūkumai. Pirmiausia, ypač ilgai užsitęsė ikiteisminis tyrimas. Bene daugiausiai laiko sugaišta dėl tokio pobūdžio bylose įprastai skiriamos vaiko psichiatrinės-psichologinės ekspertizės. Ekspertizės laukti reikia apie 6–8 mėnesius, o jos atlikimas ir akto surašymas trunka dar 2–4 mėnesius! Tokio pobūdžio tyrimus atlieka vienintelė įstaiga visoje Lietuvoje – Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Nors situacija akivaizdžiai neadekvati, teigiama, kad nėra lėšų priimti daugiau specialistų ar įsteigti daugiau tarnybos skyrių.
Kitoje vaiko teisių apsaugos grandyje finansinių išteklių lyg ir netrūksta. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų direktoriaus Rimanto Žąsino teigimu, kas mėnesį už laikiną globą globėjams mokama apie 1000 Eur, tad šiuo konkrečiu atveju vieno iš vaikų globai per pusantrų metų paskirta nemenka suma – apie 18 000 Eur. O kur dar ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo išlaidos, išlaidos advokatui, kurį privačiai samdėsi vaikų mama, nes jos pajamos viršija nustatytus lygius nemokamai teisinei pagalbai gauti, išlaidos vaikui gydyti, nes galimai dėl patiriamo streso, kurį lėmė vaiko atskyrimas nuo mamos, vaiko būklė paūmėjo ir jis buvo gydomas ligoninėje ir kt. Sudėjus viską, suma galėtų viršyti 20 000 Eur.
Gal skiriant daugiau lėšų, kad tokio pobūdžio ekspertizės būtų atliekamos nedelsiant, valstybė galiausiai sutaupytų?
Be to, pastebėta, kad trūksta bendradarbiavimo tarp tiesiogiai vaiko teisėmis besirūpinančios institucijos ir teisėsaugos institucijų. Nors šeima nebuvo patekusi į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus akiratį ir nenustatytas rizikos vaikams lygis, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, o vėliau ir teismas kažkodėl nusprendė, kad vaikus būtina laikyti atskirtus nuo mamos. Ar Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius neturėtų būti aktyvesnis šiame procese ir užtikrinti vaikų poreikius augti šeimoje?
„Šeima yra valstybės pagrindas. Šiauliai nori išlikti jaukus miestas šeimoms, galintis joms pasiūlyti patrauklią ir saugią gyvenamąją aplinką, todėl mes visi turime prisiimti atsakomybę už padarytą žalą ne tik konkrečiai šeimai, bet ir visiems gyventojams, kurie yra bauginami tokiais įvykiais. Visi šios situacijos dalyviai – ikiteisminio tyrimo institucija, teismas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Vaikų globos namai – dirbo formaliai, pamiršdami žmogiškumą, to pasekmė – beveik dvejus metus skriaudžiami vaikai ir jų mama. Visi turime pasistengti, kad sistema būtų žmogiška, o tokio pobūdžio bylos būtų sprendžiamos ypač greitai,“ – susitikimo metu pabrėžė Šiaulių meras.
Sausio 16 dieną 9 val. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose teisėja Ilona Jakubėnienė baigs nagrinėti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį – piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis.
„Norėtųsi tikėti, kad siekiai išplauti suteptą ikiteisminio tyrimo institucijų mundurą ir pateisinti pernelyg užsitęsusį procesą, neturės įtakos teisingam sprendimo priėmimui“, – vylėsi A. Visockas.
„Šiuo ir panašiais atvejais savivaldybėms yra paliktas tik stebėtojo vaidmuo. Esu įsitikinęs, kad būtina peržiūrėti sprendimus dėl vaiko teises saugančios tarnybos centralizavimo ir pavaldumo perdavimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Mes kalbame apie šeimas ir apie žmones, kurie gyvena miestuose ir kaimuose, taigi, ir sprendžiant vaiko teisių klausimus, būtent arčiau savo žmonių esanti savivalda turėtų turėti daugiau įtakos ir galių“, – komentavo Šiaulių miesto meras.
Vitalis Lebedis
Šiaulių miesto savivaldybė
