Prieš dešimtmetį Lietuvoje investavo maždaug kas aštuntas gyventojas, o šiandien – jau daugiau nei kas trečias. Investuojančiųjų skaičius sparčiai auga, tačiau ar tai reiškia, kad lietuviai išmoko geriau valdyti savo pinigus? Naujausi tyrimai atskleidžia ne tik besikeičiančius finansinius įpročius, bet ir nemažai prieštaravimų.
Dešimtmetis, per kurį skaičius beveik patrigubėjo
Investavimas Lietuvoje tampa vis populiaresnis. 2026 m. balandį banko „Artea“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad investuoja jau 35 proc. šalies gyventojų. Dar prieš metus tokių buvo 27 proc., o 2016-aisiais – vos 13 proc. Tyrime dalyvavo 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Panašią investuojančiųjų dalį prieš dešimtmetį fiksavo ir INVL užsakymu atlikta apklausa.
Šie pokyčiai nėra vienerių metų atsitiktinumas. Dar 2024 m. pabaigoje Šiaulių banko užsakymu atliktas tyrimas rodė, kad investuoja maždaug kas ketvirtas Lietuvos gyventojas. Vadinasi, susidomėjimas investavimu nuosekliai didėjo, o pastaraisiais metais šis procesas dar labiau paspartėjo.
Kartu stiprėja ir taupymo įpročiai. 2016 m. taupė 66 proc. gyventojų, o šiemet – jau 83 proc. Vis dėlto svarbu atskirti taupymą nuo investavimo. Viena populiariausių gyventojų pasirenkamų finansinių priemonių tebėra bankų indėliai. Nors jie leidžia gauti palūkanų, „Artea“ atstovai juos priskiria veikiau taupymo, o ne investavimo priemonėms.
Taigi didėjantis finansinis aktyvumas neabejotinai yra teigiamas pokytis, tačiau jis dar nereiškia, kad visi gyventojai aktyviai investuoja finansų rinkose. Nemaža dalis ir toliau pirmenybę teikia įprastesniems, mažesnės rizikos pinigų laikymo būdams.
Kas investuoja ir kokias priemones renkasi?
Investavimo įpročiai gerokai skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Aktyviausi yra 26–35 metų gyventojai, tarp kurių investuoja beveik kas antras (48 proc.). 36–45 metų grupėje šis rodiklis siekia 43 proc., o tarp vyresnių nei 56 metų gyventojų – vos 22 proc.
Skirtingų kartų pasirinkimai taip pat rodo, kad požiūris į tai, kur geriausia investuoti, nėra vienodas. Apklausos duomenimis, 26 proc. investuojančiųjų renkasi investicinius fondus, 22 proc. – akcijas, obligacijas ir kitus vertybinius popierius, o 18 proc. – biržoje prekiaujamus fondus (ETF).
Pastarieji ypač populiarūs tarp jaunesnių investuotojų. ETF renkasi net 32 proc. investuojančių 26–35 metų gyventojų, tačiau tarp vyresnių nei 46 metų šis rodiklis tesiekia 3–4 proc. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau renkasi indėlius. Tokie skirtumai leidžia manyti, kad jaunesnės kartos atstovai yra labiau linkę išbandyti įvairias finansų rinkų priemones, o vyresnieji dažniau renkasi įprastus taupymo būdus.
Keičiasi ne tik pasirinkimai, bet ir patys investavimo tikslai. Prieš dešimtmetį vienas svarbiausių motyvų buvo kaupimas pensijai, o dabar pirmauja noras užsitikrinti papildomų pajamų šalia pagrindinio uždarbio. Šį tikslą 2016 m. nurodė 32 proc. apklaustųjų, o šiemet – jau 58 proc.
Tiesa, investuojama nebūtinai didelėmis sumomis. Tyrimo duomenimis, 11 proc. investuotojų kas mėnesį tam skiria iki 20 eurų, dar 23 proc. – nuo 21 iki 50 eurų. Taigi maždaug trečdalis investuojančiųjų per mėnesį skiria ne daugiau kaip 50 eurų.
Tai rodo, kad investavimas pamažu tampa prieinamas ir mažesnes pajamas ar kuklesnes santaupas turintiems žmonėms. Kita vertus, vien investuotojų skaičiaus augimas neatskleidžia, kiek turto jie iš tiesų sukaupia ir kokios grąžos pasiekia.
Lietuvos banko duomenys: ne tik apklausos, bet ir realios investicijos
Apklausose gyventojai patys nurodo, ar investuoja, o Lietuvos bankas gali įvertinti ir faktinį jų aktyvumą finansų rinkose. 2025 m. per Lietuvoje licencijuotus finansų tarpininkus investavusių gyventojų skaičius išaugo 40 proc. ir pasiekė 250 tūkst. Iš jų 162 tūkst. buvo vyrai, o 88 tūkst. – moterys.
Augo ne tik investuotojų skaičius, bet ir sudaromų sandorių apimtis. Per metus jų įvykdyta apie 8 mln., arba 60 proc. daugiau nei 2024-aisiais. Bendra investicijų vertė priartėjo prie 4 mlrd. eurų. Tai rodo, kad didėjantis susidomėjimas investavimu atsispindi ir realioje finansinėje veikloje.
Vis dėlto 250 tūkst. investuotojų ir apklausos rezultatas, pagal kurį investuoja daugiau nei trečdalis gyventojų, nėra tiesiogiai palyginami. Apklausose investavimo sąvoką žmonės supranta gana plačiai, į ją įtraukdami ir nekilnojamąjį turtą ar indėlius. Tuo tarpu Lietuvos banko statistika apima finansines priemones, įsigytas per Lietuvoje licencijuotus tarpininkus, todėl neparodo visų galimų investavimo būdų.
Įdomu ir tai, kur nukreipiami investuotojų pinigai. Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. pabaigoje gyventojų portfeliuose:
- 43 proc. sudarė investicijos į fondus;
- 33 proc. – akcijos;
- 23 proc. – obligacijos.
Investicijų į fondus vertė siekė apie 1,7 mlrd. eurų ir per metus išaugo daugiau nei 50 proc. Tarp užsienio akcijų populiariausios išliko technologijų bendrovės „NVIDIA“, „Tesla“, „Apple“ ir „Microsoft“, o fondų kategorijoje vyravo pasaulinius akcijų indeksus sekantys ETF.
Pastebimi ir skirtumai tarp vyrų bei moterų. Pastarųjų portfeliuose obligacijos sudarė didesnę dalį nei vyrų – atitinkamai 29 ir 22 proc. Tačiau vidutinis moterų investicinis portfelis siekė apie 8 tūkst. eurų, o vyrų – 14 tūkst. eurų. Iš viso vyrams priklausė maždaug 75 proc. gyventojų investuoto turto.
Auga susidomėjimas ir valstybės vertybiniais popieriais. Pavyzdžiui, į Valstybės taupymo lakštus, tarp kurių yra ir gynybos obligacijos, investavusių gyventojų skaičius per metus padidėjo nuo beveik 5 tūkst. iki daugiau kaip 6,3 tūkst.
Pensijų reforma: pinigai atsiimti, bet ne visi nukeliavo į investicijas
Vienas reikšmingiausių 2026 m. finansinių pokyčių Lietuvoje – antrosios pensijų pakopos reforma. Nuo sausio gyventojams suteikta galimybė per dvejų metų laikotarpį pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti jiems priklausančią sukauptų lėšų dalį. Iki reformos antroje pakopoje kaupė apie 1,45 mln. žmonių, o jų bendras turtas siekė 10,6 mlrd. eurų.
Pasinaudojusių šia galimybe netrūko. Per pirmąjį metų ketvirtį pasitraukti iš kaupimo nusprendė apie 40 proc. dalyvių, o balandį jiems išmokėta maždaug 3,2 mlrd. eurų. Pasibaigus antrajam metų ketvirčiui, birželio pabaigoje, iš sistemos jau buvo pasitraukusi beveik pusė metų pradžioje kaupusių gyventojų.
Tokios sumos galėjo gerokai suaktyvinti investavimą. Tačiau pirmieji duomenys atskleidė kitokią tendenciją: dauguma atsiimtų pinigų liko bankų sąskaitose.
Lietuvos banko duomenimis, balandį 72 proc. atsiimtų lėšų, arba apie 2,06 mlrd. eurų, vis dar buvo gyventojų sąskaitose. Dar 16 proc. buvo išgryninta, po 3 proc. skirta būsto ir kitų paskolų išankstiniam grąžinimui. Į trečiosios pakopos pensijų fondus ar investicinį gyvybės draudimą nukreipta vos 1 proc. lėšų – apie 30 mln. eurų. Šie duomenys neapima visų galimų investicijų, tačiau rodo, kad bent jau iš pradžių gyventojai neskubėjo pinigų vėl nukreipti į ilgalaikį kaupimą.
Panaši situacija išliko ir vėliau. Birželio pabaigoje Lietuvos gyventojai einamosiose sąskaitose laikė net 20 mlrd. eurų – 1,8 mlrd. daugiau nei ankstesnį ketvirtį. Tai sudarė apie 70 proc. visų gyventojų bankuose laikomų indėlių. Tuo tarpu terminuotuosiuose ir kaupiamuosiuose indėliuose buvo beveik 9 mlrd. eurų, o naujų terminuotųjų indėlių vidutinė palūkanų norma birželį siekė 1,78 proc.
Šie skaičiai atskleidžia svarbų prieštaravimą: nors lietuviai vis aktyviau domisi investavimu, didelę dalį pinigų jie vis dar laiko sąskaitose, už kurias nemokamos palūkanos. Dėl to ilgainiui jų perkamąją galią mažina infliacija. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė ragina gyventojus apsvarstyti alternatyvas, pavyzdžiui, terminuotuosius indėlius ar gynybos obligacijas.
Tuo metu likusiems kaupti antrojoje pensijų pakopoje šie metai kol kas buvo palankūs. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, per pirmuosius devynis 2026 m. mėnesius antrosios pakopos fondų vidutinė svertinė grąža siekė 10,2 proc., o trečiosios – 11,9 proc. Vis dėlto tokie rezultatai negarantuoja, kad panaši grąža bus pasiekta ir ateityje.
Ką visa tai reiškia?
Taigi ar lietuviai investuoja vis daugiau? Tiek gyventojų apklausos, tiek Lietuvos banko duomenys leidžia atsakyti teigiamai. Per dešimtmetį investavimas tapo gerokai populiaresnis, o žmonės vis dažniau ieško būdų ne tik taupyti, bet ir didinti sukaupto turto vertę.
Tačiau už bendro augimo slypi nevienodi finansiniai įpročiai. Vieni kas mėnesį investuoja keliasdešimt eurų į ETF ar akcijas, kiti renkasi indėlius, o dalis iš pensijų fondų atsiimtų pinigų apskritai lieka nepanaudota jokiai grąžai gauti. Todėl didesnis investuotojų skaičius savaime dar nereiškia, kad visuomenė priima vis labiau apgalvotus finansinius sprendimus.
Greičiausiai vienas svarbiausių artimiausių metų išbandymų bus ne naujų investuotojų pritraukimas, o jų gebėjimas investuoti nuosekliai, suprasti prisiimamą riziką ir neatsisakyti ilgalaikių tikslų prasidėjus rinkų nuosmukiui. Būtent tada paaiškės, ar šiandien stebimas susidomėjimas investavimu virto tvirtu finansiniu įpročiu.
