Vaikų kambarys yra ne tik vieta miegoti ar laikyti drabužius. Čia vaikas piešia, konstruoja, skaito, žaidžia ir kuria savo sugalvotus pasaulius. Todėl kambario aplinka gali turėti daugiau reikšmės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Baldai, jų išdėstymas ir tai, kiek laisvės vaikas turi naudotis erdve, gali paskatinti jį tyrinėti ir savarankiškai sugalvoti naujų veiklų.
Tai nereiškia, kad kūrybiškam vaikui būtinas išskirtinis interjeras ar brangūs baldai. Dažnai svarbiau, ar kambarys leidžia vaikui judėti, keisti aplinką ir pačiam pasirinkti, ką bei kaip veikti.
Ką vaikui suteikia tinkamai suplanuotas kambarys?
Vienas svarbiausių dalykų – galimybė aplinką pritaikyti skirtingoms veikloms. Ryte kambaryje gali būti žaidžiama, vėliau ant stalo atsirasti piešimo priemonės, o vakare erdvė vėl pasikeisti. Todėl baldai neturėtų užimti viso kambario ir palikti vaikui tik siaurą praėjimą.
Aplinkos reikšmę vaikų kūrybiškumui nagrinėjančiuose tyrimuose pabrėžiama, kad fizinė aplinka turėtų sudaryti sąlygas vaikui tyrinėti, eksperimentuoti, savarankiškai veikti ir pagal poreikius pritaikyti erdvę. Tai galima pritaikyti ir renkantis baldus: svarbu ne tik jų išvaizda, bet ir tai, kiek galimybių jie suteikia vaikui.
Pavyzdžiui, lengvai pasiekiama lentyna gali tapti ne tik vieta knygoms, bet ir erdve, kur vaikas pats susidėlioja mėgstamus daiktus. Nedidelis stalas gali būti skirtas piešti, lipdyti ar konstruoti. Kuo daugiau baldas leidžia atlikti skirtingų veiklų, tuo ilgiau jis išlieka praktiškas.
Ar baldai turi būti kuo spalvingesni?
Nebūtinai. Kūrybiškumas nėra tiesiogiai susijęs su tuo, kiek ryškių spalvų yra kambaryje. Kartais per daug skirtingų spalvų, raštų ir daiktų gali sukurti vizualinį triukšmą, todėl vaikui sunkiau susikoncentruoti į vieną veiklą.
Dėl to verta rinktis gana neutralius pagrindinius baldus, o spalvas ir charakterį suteikti detalėmis. Pavyzdžiui, spalvinga patalynė, kilimas, paveikslai, dėžės ar paties vaiko darbai gali būti keičiami daug paprasčiau nei spinta ar lova.
Dar vienas variantas – į kūrybinį kambario kūrimą įtraukti patį vaiką. Jis gali pasirinkti, kur laikys knygas, kokį kampą skirs piešimui ar kokius daiktus norėtų matyti savo kambaryje. Tokie sprendimai nebūtinai turi būti dideli – svarbu, kad vaikas jaustų, jog erdvėje gali kažką spręsti pats.
Kodėl svarbi laisva erdvė?
Planuojant vaikų kambarį kartais norisi išnaudoti kiekvieną laisvą kampą. Tačiau kuo daugiau baldų sustatoma, tuo mažiau lieka vietos spontaniškam žaidimui. O būtent tuščia grindų dalis vieną dieną gali tapti garažu automobiliams, kitą – pilimi, o trečią – vieta dėlionei.
Todėl verta pagalvoti ne tik apie tai, kur pastatyti lovą, spintą ir stalą, bet ir apie tai, kur vaikas galės nieko iš anksto neplanuodamas pradėti žaisti. Baldų išdėstymas čia toks pat svarbus kaip ir pats jų dizainas.
Apie vaikų kambario įrengimą rašantys specialistai taip pat atkreipia dėmesį į galimybę erdvę pritaikyti skirtingiems vaiko poreikiams. Daugiau praktinių patarimų apie tokios erdvės planavimą galima rasti 15min.lt straipsnyje apie vaiko kambario įrengimą.
5 klausimai prieš perkant vaikiškus baldus
Prieš įsigyjant naują baldą verta ne tik įvertinti jo išvaizdą, bet ir pagalvoti, kaip jis veiks visą kambario erdvę:
- Ar vaikas galės juo naudotis savarankiškai?
- Ar pastačius baldą liks pakankamai vietos judėti ir žaisti?
- Ar baldas galės būti naudojamas kelioms skirtingoms veikloms?
- Ar dažniausiai naudojami daiktai bus vaikui lengvai pasiekiami?
- Ar baldą bus galima pritaikyti vaikui augant?
Tokie klausimai padeda nepasiduoti vien gražaus dizaino įspūdžiui. Renkantis baldus taip pat galima pasižiūrėti skirtingų sprendimų vaikiskibaldai.lt, tačiau svarbiausia vertinti ne tik tai, kaip baldas atrodo, bet ir kaip jis bus naudojamas kasdien.
Ar per daug žaislų padeda kūrybiškumui?
Daug žaislų savaime nereiškia daugiau kūrybiškumo. Kai kambaryje visko labai daug, vaikui gali būti sunkiau išsirinkti vieną veiklą. Todėl naudinga turėti ne tik vietą daiktams laikyti, bet ir apgalvoti, kurie jų vaikui yra lengvai pasiekiami.
Tam gali padėti skirtingo aukščio lentynos, dėžės ar krepšiai, kuriuos vaikas gali pats pasiekti ir naudoti. Taip pat nebūtina visko laikyti vienoje vietoje – knygoms, konstruktoriams, piešimo priemonėms ir vaidmenų žaidimų reikmenims galima sukurti atskiras zonas.
Koks vaikų kambarys palankus kūrybiškumui?
Kūrybiškumui palanki erdvė nebūtinai turi atrodyti kaip iš interjero žurnalo. Svarbiau, kad joje būtų vietos judėti, kurti, eksperimentuoti ir pačiam vaikui priimti nedidelius sprendimus. Tyrimuose taip pat pabrėžiama, kad vaikų kūrybinei veiklai svarbi ne tik fizinė aplinka, bet ir galimybė joje veikti savarankiškai.
Todėl geras vaikų kambario dizainas turėtų augti kartu su vaiku. Baldai ir jų išdėstymas neturėtų būti visiškai statiški. Kai vaikas gali pasiekti savo daiktus, pakeisti žaidimo vietą, pasidėti piešinius ar kitaip prisidėti prie kambario kūrimo, pati erdvė tampa ne tik graži, bet ir naudojama kaip kasdienė kūrybos vieta.
