Prasidėjusi kalėdinių dovanų karštinė ir itin išaugę siuntų kiekiai gali virsti tikru lobiu sukčiams. Šiuo laikotarpiu Lietuvos gyventojai dažniau nei įprastai sulaukia sukčių siunčiamų SMS žinučių ar elektroninių laiškų, kuriuose bandoma išvilioti jautrią informaciją ar papildomai susimokėti už neva nepavykusį siuntos pristatymą. Gedimino Mickaus, logistikos bendrovės „Smartpost Itella“ direktoriaus Baltijos šalims teigimu, norėdami išvilioti pinigus ar asmens duomenis sukčiai taiko labai įvairius metodus, tad ekspertas ragina žmones būti itin atidžiais ir dalijasi svarbiausiais patarimais, padėsiančiais apsisaugoti nuo suaktyvėjusių sukčių atakų.
Kasmet taiko naujus metodus
Prieš šventes, kai gyventojai dažniau naudojasi siuntų tarnybų paslaugomis ir laukia pranešimų apie įsigytas prekes, suaktyvėja ir sukčiai, bandantys pasinaudoti sumažėjusiu žmonių budrumu ir taip išvilioti pinigus ar jautrius asmens duomenis.
„Pastaruoju metu jie vis dažniau atakuoja siuntų sektorių – siunčia SMS žinutes, kuriose, prisidengiant mūsų bendrovės vardu, prašoma paspaudus ant nuorodos atnaujinti asmens duomenis – neva tam, kad siunta būtų sėkmingai pristatyta. Pasitaiko ir atvejų, kai klientai nukreipiami į netikrus siuntų sekimo puslapius, kur jų prašoma papildomai sumokėti kelis eurus už siuntos pristatymą, o jiems tai padarius ir suvedus mokėjimo kortelės ar el. bankininkystės prisijungimo duomenis nuskaičiuojamos ir šimtus kartų didesnės sumos“, – įspėja G. Mickus.
Jis pastebi, kad sukčių nurodomos internetinės svetainės gali būti labai panašios į oficialius siuntų bendrovių tinklapius, tad ragina žmones išlikti atidžiais, o kilus abejonėms dėl pranešimo tikrumo – susisiekti su siuntų tarnybos klientų aptarnavimo skyriumi.
Kritiškai vertinkite nuorodas
Skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ eksperto Andriaus Archangelskio teigimu, svarbu kritiškai vertinti visas SMS žinutėmis, el. laiškais ar internetu gaunamas nuorodas, net jei atrodo, kad jas siunčia patikimi asmenys ar įmonės.
„Siekiant įvertinti ar gauta žinutė yra tikra, ar vis tik – sukčių įrankis, pažiūrėkite iš kokio numerio ar el. pašto ji yra atsiųsta. Kartais sukčių numerio gali nerodyti, tačiau jei jis matomas – galite bandyti jo ieškoti „Google“ paieškos sistemoje. Jei rezultatuose neradote jokios siuntų pristatymo įmonės, tikėtina, kad papuolėte į sukčių akiratį“, – kalba „Bitės Profas“ A. Archangelskis.
Jis taip pat pažymi, kad gavus įtartiną žinutę yra itin svarbu nespausti joje pateiktos nuorodos, o tą padarius netyčia – nevesti jokių savo asmeninių duomenų, ypač el. bankininkystės prisijungimo ar mokėjimo kortelės duomenų. Tuo metu G. Mickus atkreipia dėmesį, kad siuntų tarnybos niekuomet neprašo papildomai primokėti už siuntas, už kurias jau buvo sumokėta, o tais atvejais, kai trūksta pristatymui reikalingų duomenų, neprašo jautrių asmens duomenų ar banko kortelės informacijos.
Anot G. Mickaus, teisingą nuorodą atskirti nėra sudėtinga, tačiau reikia įsidėmėti kelis punktus. Užsisakius siuntą ir pasirinkus apmokėjimą pristatymo metu, gaunate SMS žinutę ir laišką iš „Smartpost“ su nuoroda, kai siunta būna pristatyta į paštomatą. Žinutėje nurodomas siuntėjo pavadinimas, siuntos numeris ir tiksli prekės suma. Tuo tarpu sukčių siunčiamos žinutės, pasak logistikos bendrovės atstovo, dažnai būna su klaidinga informacija, siuntėjo pavadinimas – neoriginalus.
„Svarbu paminėti ir tai, kad mūsų tinklalapis „https://itella.lt“ nėra skirtas mokėjimams – jie vykdomi per „https://my.smartpost.lt“ sistemą, tad net pasirinkus už prekes mokėti atsiimant siuntą, žinutes klientai gauna tik iš siuntėjo „Smartpost“. Taip pat mes niekada neprašome klientų sumokėti už siuntos duomenų atnaujinimą, tad net trūksta pristatymui reikalingų duomenų, niekada neprašysime įvesti el. bankininkystės prisijungimo duomenų ar mokėjimo kortelės informacijos. Galiausiai, jei gautas pranešimas pasirodo įtartinas, visuomet rekomenduojame susisiekti su mūsų klientų aptarnavimo skyriumi, kurie galės patikslinti ar gauta nuoroda yra tikra, o ją spausti – saugu“, – pataria G. Mickus.
