Natūrali Lietuvos gyventojų kaita 2024 m. išliko neigiama – 18,8 tūkst. daugiau žmonių mirė, negu gimė, teigia Valstybės duomenų agentūros (VDA) generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė. Anot jos, 2024 m. kūdikių gimė rekordiškai mažai – 18,7 tūkst. arba apie 9,5 proc. (2 tūkst.) mažiau nei 2023-iaisiais.
„Praeitais metais turėjome rekordiškai mažą gimusių kūdikių skaičių“, – ketvirtadienį per 2024 m. pagrindinių šalies ekonominių ir socialinių rodiklių pristatymą teigė J. Petrauskienė.
VDA duomenimis, 2024 m. mirė 37,4 tūkst. žmonių, kas yra 439 arba 1,2 proc. daugiau negu 2023 m. Kaip aiškina demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovas Daumantas Stumbrys, esant tokiam mirtingumui ir norint subalansuoti gyventojų kaitos rodiklį, reikėtų gerokai didinti gimstamumą.
„Jei norėtume, kad natūralios gyventojų kaitos rodiklis būtų subalansuotas, mums reikėtų dvigubai daugiau gimusių vaikų“, – sakė D. Stumbrys.
Pasak J. Petrauskienės, tokia demografinė situacija reiškia, kad, nors Lietuvos ekonominiai duomenys pernai buvo geri, ateityje augimas lėtės.
„Negalime neatkreipti dėmesio į gilėjančią demografinę duobę. (…) Tai temdo ir ateities ekonomines prognozes“, – sakė J. Petrauskienė.
VDA duomenimis, 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 890,2 tūkst. nuolatinių gyventojų – 4,3 tūkst. (0,1 proc.) daugiau negu prieš metus.
Kaip aiškino agentūros direktorė, nors imigracijos srautas sumažėjo, gyventojų skaičiaus didėjimą ir toliau lėmė teigiama neto tarptautinė migracija, kuriai įtakos turėjo karo pabėgėlių iš Ukrainos ir atvykusiųjų iš Baltarusijos, Uzbekistano, Kazachstano, Kirgizstano, Tadžikistano bei Indijos skaičius.
Į Lietuvą grįžo 9,4 tūkst. daugiau piliečių nei iš jos išvyko
VDA duomenimis, 2024 m. Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo teigiama, t. y. į šalį grįžo 9,4 tūkst. Lietuvos piliečių daugiau negu jų išvyko, kai 2023 m. – 7,3 tūkst. daugiau.
2024 m. į Lietuvą imigravo 51,8 tūkst. žmonių – 14,9 tūkst. (22,4 proc.) mažiau negu 2023 m., bet 23,1 tūkst. daugiau, negu iš jos išvyko. Tuo metu 2024 m. iš Lietuvos emigravo 28,7 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų: 19,1 tūkst. užsieniečių ir 9,5 tūkst. Lietuvos piliečių.
2024 m. 63,4 proc. visų imigravusių gyventojų sudarė užsienio piliečiai, 36,6 proc. – Lietuvos piliečiai. Didžioji dalis užsienio piliečių į Lietuvą atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos. Daugiausia piliečių į Lietuvą grįžo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Vokietijos.
2024 m. į Lietuvą imigravo 16,3 tūkst., arba 33,2 proc. mažiau, užsienio piliečių.
Palyginti su 2023 m., emigravusiųjų skaičius padidėjo 7 tūkst. (32,1 proc.). Lietuvos piliečiai daugiausia išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, Norvegiją ir Vokietiją.
Agentūros duomenimis, ankstesniais metais į Lietuvą atvykę imigrantai grįžta į savo kilmės šalis, todėl pagrindinės nuolatinių šalies gyventojų emigracijos kryptys išliko tos pačios: Baltarusija (5,7 tūkst.), Ukraina (5,5 tūkst.), Jungtinė Karalystė (1,9 tūkst.), išaugo grįžtančiųjų į Kirgizstaną (1,3 tūkst.) ir Uzbekistaną (1,2 tūkst.) skaičius. Lietuvos Respublikos piliečiai daugiausia išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, Norvegiją ir Vokietiją.
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
